Mūsų kanalas skirtas visuomenės supratimo formavimui apie sensorikos sutrikimus. Kadangi statistiškai daugiausia iššūkių dėl sensorinių sistemų sutrikimo kyla žmonėms su autizmo spektro sutrikimu, tai šiandien užbaigiant sensorinių poreikių straipsnių ir video siužetų ciklą kalbėsime apie supratimą.
Prenumeruokite mūsų kanalą: https://youtube.com/@neurosensomotorika?si=1lBMHg_kjyIxW2UZ
Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienį 9:00 val. Youtube kanale Neurosensomotorika bus pristatomas vis naujas „SOS! Sensorikos sutrikimai!” filmų ciklo kūrinys, kuriame specialistai dalinsis savo žiniomis ir įžvalgomis apie sensorikos sunkumus. Šis ketvirtadienis yra paskutinis. Kviečiame rugpjūčio 14 d. 9 val. stebėti naują filmo dalį čia: https://www.youtube.com/watch?v=4mLhlVjP5NE
Sensorikos sutrikimai: kas tai?
Apie sensorikos sutrikimus kalbama jau seniai, šio tipo sutrikimai buvo žinomi kone prieš šimtą metų, tačiau aktyviau konstruoti pagalbą ir plėtoti įvairias sritis pradėta dabar. Tai įvyko dėl priežasties, jog sensorikos sutrikimai dažniau susiję su žmogaus jautresne psichikos sveikata ir plečiantis nefarmakologiniams pagalbos būdams, įvairios įveikos strategijos tampa aktualiomis. Trumpai tariant sensorikos sutrikimai – tai būklės, kai žmogaus nervų sistema kitaip nei įprasta apdoroja jutiminę informaciją, kurią mes gauname nuolat per mūsų „kanalus“, t.y., regą, klausą, lytėjimą, uoslę, skonį ar pusiausvyrą. Tai reiškia, kad tam tikri pojūčiai jaučiami per stipriai (padidėjęs jautrumas), per silpnai (sumažėjęs jautrumas) arba yra sunku apjungti skirtingų pojūčių informaciją į vientisą vaizdą.
Kiek sensorikos sutrikimai trukdo kasdieniame gyvenime?
Kai mūsų sensorinės sistemos, o tai reiškia neurologinės sistemos veikia ne taip, kaip turi veikti, natūralu, kad žmogui kyla įvairiausių kasdienių iššūkių. Lengvi sensoriniai iššūkiai paprastai pakeliami tiesiog jų vengiant ar pačiam žmogui susitaikant su diskomfortu. Tačiau didesni sensoriniai iššūkiai (sutrikimai) jau gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimą – nuo sunkumų darbe ar mokykloje iki socializacijos problemų. Žmogus gali vengti įvairių situacijos, kuriose daug dirgiklių sukelia diskomfortą, susuerzinimą. Tuo pačiu, svarbu žinoti, kad sensorinės priemonės, kurios pritaikomos individualiai gali padėti gerokai pagerinti savijautą bei dalyvavimą kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, gana dažnai matome kino teatre ar triukšmingoje aplinkoje žmones, dėvinčius ausines, arba namie gali būti naudojamos specialios lovos paklodės, kurios duoda suspaudimą ir nėra sunkios ar šiltos, kaip kad tokį efektą kuria pasunkintos antklodės.
Kokie dažniausi sutrikimai pasitaiko?
Aplinkos garsai (pvz., dulkių siurblys, šaldytuvo ūžimas, žmonių kalbėjimas) gali kelti didelį stresą ar nuovargį. Todėl žmonėms susikaupti būtina tyla arba ramesnė darbo vieta, mokykloje sunku sėdėti prie lango – nuolat dėmesį blaško vaizdai už lango.
Ryškios šviesos ar mirgantys ekranai gali erzinti, sukelti galvos skausmus ar sunkumą susikaupti. Būtinas ekranų laiko ribojimas, ilgiau nei tris valandas pabuvus prie ekranų jaučiami migreniniai skausmai, fizinis nuovargis, noras gulėti, ilsėtis (tačiau neina užmigti).
Drabužių etiketės, siūlės ar tam tikros medžiagos gali jaustis itin nemalonios, net skausmingos. Taip pat gali erzinti dušas, tam tikros tekstūros maistas. Pavyzdžiui, tirštas uogų smoothie ar jogurtas; žmogus gali valgyti arba tik pilna burna, grūsti maistą, arba kaip tik priešinai – tik itin mažais kiekiais, kitaip kyla vėmulys.
Kvapai gali būti tokie stiprūs, kad žmogus negali būti tam tikroje patalpoje ar valgyti tam tikrų maisto produktų.
Pusiausvyros ir koordinacijos problemos. Kai kurie žmonės gali sunkiau suvokti savo kūno padėtį erdvėje, todėl gali atrodyti nerangūs ar dažniau pargriūti. Arba gali imtis suktis galva, jeigu patalpoje yra per daug dirgiklių.
Kodėl supratimas svarbiausia?
Pirmiausia, sensorikos sutrikimai kartais gali pasireiškti visuomenėje suprantamu „keistu elgesiu“, todėl žmogus, ar vaikas ar suaugęs gali tapti aptarimo, patyčių objektu. Supratimas yra pirmas kelias į pažinimą, toleranciją ir draugiškos aplinkos kūrimą. Sensorikos ypatumai gali būti žmogaus asmenybės dalimi, todėl priėmimas ir nekritikavimas, netaisymas yra svarbiausia.
Antra, didžioji visuomenės dalis formuoja žmonių, kurie turi individualių ypatumų, realybę, t.y., sprendžia, supriešina, išskiria ir t.t. Todėl supratimas pirmiausia ugdo tolerantiškumą. Supratimas skatina pokyčius – darbe, mokykloje, paslaugų teikimo vietose – jos tampa labiau prieinamos VISIEMS. Priėmimas ir palaikymas mažina stresą bei nerimą, kurie sensorikos sutrikimų atveju gali dar labiau sustiprinti jutiminį jautrumą. Taip pat sensorinių poreikių supratimas ir priėmimas formuoja draugišką aplinką visiems bei įtraukti visose sferose.
XXXX
Filmų ciklai yra parengti įgyvendinant VšĮ Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centro projektą „Sensoriniai poreikiai: priimk, suprask, atsakyk“ (projekto Nr. K5-V-LS-021), finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis, administruojamą VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“. Filmuose išreikštos mintys – autorių nuomonė ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar EACEA poziciją. Nei ES, nei EACEA nėra atsakingos už šį turinį.
Dėl konsultacijų kreiptis el. paštu: info@neurosensomotorika.lt






