„Negalios iššūkis slypi ne pačioje negalioje, bet dažnai – mūsų nuostatose, stigmatizuojančiose požiūriuose ir architektūrinėje aplinkoje, kuri nepasiekiamu padaro įvairiapusę visuomeninę dalyvavimo galimybę.” – Stevie Wonder
Neurosensomotorika.lt – tai resursų tinklapis, prisidedantis prie vaiko ir šeimos gerovės.
Neurosensomotorinių poreikių turime visi – judame erdvėje (už tai atsakinga mūsų vestibuliarinė sistema), švelnieji jutimai suprantami dėl puikiai veikiančios lytėjimo (taktilinės) sistemos, o proprioreceptinė sistema padeda suprasti kūną erdvėje, neužkliūti už daiktų erdvėje ir pan. Kai šios trys sistemos funkcionuoja tinkamai, visi iš aplinkos gaunami jutimai (įskaitant per regą ir klausą) yra sėkmingai integruojami ir išrūšiuojami smegenyse. Galima sakyti, kad kiekviena patirtis „randa savo stalčiuką“. Deja, bet dauguma žmonių, turinčių negalią turi skirtingą sensorinių poreikių priėmimo slenkstį – vienų jis bus žemesnis, kitų – aukštesnis. Vis tik teisinga būtų pasakyti, kad sensoriniai poreikiai ne būtinai sietini su negalios diagnoze. Ne mažiau kaip 95 proc. visų psichikos ir elgesio sutrikimų grupei priskiriamų vaikų patiria neurosensomotorikos sutrikimus, o jų teisinga bei kūrybinga intervencija ženkliai pagerina jų socialinį funkcionavimą visuomenėje, sumažina elgesio problemas, gerina socialinę integraciją ir sumažina šeimos nerimą bei tėvystės perdegimo riziką.
Neringos ir Vidmanto Girdvainių nuotrauka
KAS YRA NEUROSENSOMOTORIKA?
Žmogaus neurosensomotoriką – tai kūno pojūčių visuma, pagrįsta trijų esminių žmogaus somatosensorinių sistemų – vestibuliarinės, propriorecepcijos ir lytėjimo informacija, kuomet centrinė nervų sistema geba gauti, apdoroti ir atsakyti į informaciją apie sensorinius dirgiklius.
KADA GALIMA ĮTARTI ESANT NEUROSENSOMOTORIKOS SUTRIKIMUS?
Neurosensomotorinės problemos dažniausiai matomos iš elgesio tipo, emocijų raiškos, atreagavimo būdų, motorinio planavimo, gebėjimo organizuotis, verbalinės išraiškos ir kt. rinkinio, tai ne aiškiai matoma “fizinė” problema. Neurosensomotorinių problemų gali turėti bet kas, tačiau esant psichikos ir elgesio sutrikimams, jie pasireiškia kur kas dažniau. Neurosensomotorikos sutrikimus galima įtarti, jei stebime požymius:
- Itin didelis jautrumas skausmui, prisilietimui, temperatūros pokyčiui
- Itin mažes jautrumas / nejautrumas temperatūros pokyčiui, įsidaužus, prisilietus ir kt.
- Emocinis nestabilumas, greitas susijaudinimas
- Negebėjimas susikaupti
- Žema motyvacija
- Žema savivertė
- Nuolatinis judėjimas, nenustygimas vietoje arba pernelyg didelis pasyvumas
- Koordinacijos problemos
- Negebėjimas atkartoti kryžminių kūno judesių
- Sunkumai pereinant nuo vienos veiklos prie sekančios
- Sunkumai užmiegant
- Greitas išsiblaškymas
- Kitos
Dėl neurosensomotorikos problemų vaikai ir suaugę patiria įvairių sunkumų įgyvendinant įvairias veiklas: motorinis nerangumas ar negalėjimas atlikti plastiškų judesių, sunkumai atkartojant judesius, gali kartoti stereotipinius judesius, išorės stimulų sutrikęs priėmimas (reaguoja per daug arba nereaguoja), gali būti būdingas nuolatinis mąstymas, problemos kuriant ir palaikant santykius, sunkumai išlaikant ilgesnį santykį, emocinės sąveikos problemos, verbalinės ir neverbalinės kalbos suvokimo ir naudojimo iššūkiai. Siekiant padėti, yra būtina neurosensomotorinė integracija – tai neurologinis procesas, kuris struktūruoja jutimines žmogaus kūno sistemas ir leidžia kūnui veiksmingai veikti aplinkoje.
VESTIBULIARINĖS SISTEMOS NEUROSENSOMOTORINIO SUTRIKIMO POŽYMIAI
Vestibuliarinė sistema gauna informaciją iš žmogaus judesio per sąveiką su aplinka. Per ausies vidinį kanalą yra gaunama sensorinė informacija apie žmogaus galvos, kūno judesius, gravitaciją, pusiausvyrą bei kūno judesius erdvėje. Ši sensorinė sistema yra kritinė vaikui augant – ji yra pamatas norui tyrinėti aplinką ir judėti, formuoja emocinį saugumą bei pasitikėjimą savimi. Šios sistemos vystymui ir pasotinimui svarbūs tokie judesiai, kaip: supimasis, bėgiojimas, šokinėjimas ir kt. Sutrikus šios sensorinės sistemos funkcionavimui vaikai reaguoja pernelyg jautriai, gali bijoti bet kokio judesio ar netikėto pajudinimo, taip pat gali pasireikšti ir atvirkštinė reakcija – gali nenustygti vietoje, nuolat nenustygti vietoje ar siekti judesio, kuris gali pačiam būti nesaugus.
- Pernelyg aukštas emocinis atsakas paprastose situacijose
- Važiuojant automobiliu jaučiamas pykinimas
- Vengia įvairių judesį formuojančių priemonių: sūpynių, čiuožynių, nestabilių paviršių
- Nepatinka jei kas paverčia aukštyn galvą arba atvirkščiai, – to nuolat siekia
- Sunku pasilenkti
- Atrodo nerangus, nėra judesių plastiškumo
- Judesio hiperaktyvumas ar perdėtas pasyvumas
- Nuolatinis noras suptis, bėgti, judėti be galvos apsvaigimo
- Noras „scrolinti“ išmaniuosius įrenginius be tikslinio domėjimosi
- Pavojų neįvertinimas
- Impulsyvus elgesys
- Kiti
Svarbu tai, kad patenkinus vaiko neurosensomotorinius poreikius gerėja vaiko socialinis, psichologinis ir fizinis dalyvavimas gyvenime ir bendruomenėje, todėl tikslinės neurosensomotorinės intervencijos duoda puikius rezultatus ir galimos bet kokiame vaiko ar suaugusiojo amžiuje.
PROPRIORECEPTINĖS SISTEMOS (SĄNARIAI IR RAUMENYS) NEUROSENSOMOTORINIO SUTRIKIMO POŽYMIAI
Proprioreceptinė sistema ir kinestezija suteikia žmogui supratimą apie tai, kaip žmogus vykdo kūno motorinę kontrolę bei posturalinį saugumą. Ši sistema labai svarbi sąsajoje su vestibuliarine sistema, nes jos glaudžiai sąveikauja. Dėl tinkamo proprioreceptinės sistemos darbo žmogus gali atlikti įvairius kūno judesius, judėti erdvėje, išlaikyti koordinaciją, atlikti paprastas kasdienes veiklas (gerti iš stiklinės, valdyti įrankiais ir kt.). Esant šios sistemos sutrikimams, pasireiškia įvairūs simptomai – gali būti perdėtas pasyvumas arba perdėtas aktyvumas – dėl to išvardyti simptomai gali būti taip pat skirtingi.
- Siekis atsitrenkti į žmones/objektus
- Patinka grubus žaidimas, nuolatinis fizinis varžymasis su draugais/broliais ar seserimis
- Gali vengti lipimo, bėgimo šokinėjimo bei kitų aktyvaus judesio veiklų
- Per arti stovi kitų žmonių kai bendrauja/ nejaučia atstumo
- Patinka stiprūs apsikabinimai, stiprus rankos/riešo spaudimas
- Kalba garsiai
- Gali įspirti, įkąsti, uždaužti
- Mėgsta aptemptus/prigludusius rūbus
- Kramto kietus daiktus, pieštukus, rūbus, pirštus
- Atrodo pavargęs ar tingus, gali dažnai žiovauti
- Išrankus maistui
- Sunku naudotis laiptais
- Ieško tik gerai pažįstamų veiklų užsiėmimams
- Kiti
Svarbu tai, kad patenkinus vaiko neurosensomotorinius poreikius gerėja vaiko socialinis, psichologinis ir fizinis dalyvavimas gyvenime ir bendruomenėje, todėl tikslinės neurosensomotorinės intervencijos duoda puikius rezultatus ir galimos bet kokiame vaiko ar suaugusiojo amžiuje.
TAKTILINĖS SISTEMOS (LYTĖJIMO) NEUROSENSOMOTORINIO SUTRIKIMO POŽYMIAI
Taktilinė sistema taip pat gali būti sutrikusi hipo ar hiper. Dažniausiai šios sistemos sutrikimas pasireiškia kaip padidėjęs jutimo atsakas į prisilietimą, kuris žmogui nemalonus, keistas ar net sukeliantis skausmo pojūtį. Tokie žmonės gali nuolat vengti bet kokio prisilietimo – kito žmogaus, ar rūbo, labai jautriai sureaguoti į paprastą kasdienį prisilietimą. Turintys hipo sutrikimą kaip tik negali jausti stiprių temperatūros pokyčių, vėjo, kūno prisilietimų, gali siekti papildomo lytėjimo stimuliavimo.
- Nepatinka dėvėti aprangą arba jautriai reaguoja į tam tikras faktūras, sunku dėvėti kepurę
- Nuolat jaučia rūbų etiketę, atrodo, kad per stipriai suspaustas rūbas, diržas
- Nepatinka plauti galvą, šukuotis, kirptis
- Bijo išsitepti rankas, pirštais stengiasi neliesti daiktų, nes nemalonu, vengia sveikintis paspaudžiant ranką
- Nepatinka valytis dantis, labai sunkūs vizitai pas odontologą
- Jautriai reaguoja į maistą burnoje, gali valgyti tik tam tikras tekstūras
- Itin sunkiais atvejais gali būti sunku maistą nuryti
- Netoleruoja lietaus, vėjo
- Vengia vaikščioti basomis arba atvirkščiai – nuolat siekia vaikščioti tik basomis
- Kiti
Svarbu tai, kad patenkinus vaiko neurosensomotorinius poreikius gerėja vaiko socialinis, psichologinis ir fizinis dalyvavimas gyvenime ir bendruomenėje, todėl tikslinės neurosensomotorinės intervencijos duoda puikius rezultatus ir galimos bet kokiame vaiko ar suaugusiojo amžiuje.
