Konsultavimas
Psichikos ir elgesio sutrikimai, kaip – mišrus raidos sutrikimas, autizmo spektro sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai bei kt. yra kompleksiniai sutrikimai, kuriems yra būdingi bendravimo ir socialinių santykių su kitais asmenimis sutrikimai. Vystantis vaikui dažniausiai pastebimi šie sunkumai:
- Socialinių ir emocinių tarpusavio santykių problemos.
- Menkai naudojama neverbalinė kalba bendravime.
- Santykių kūrimo, palaikymo ir plėtojimo problemos.
Jane Ayres sensorinės integracijos kūrėjos teigimu, 95 procentai vaikų ir jaunuolių, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimą turi ir NEUROSENSOMOTORINIŲ poreikių, kuriuos atliepus bei sėkmingai pritaikius sensorinę dietą yra stebimas gerėjimas šiose srityse:
- Emocijų reguliavime ir raiškoje
- Dėmesio sukaupime
- Akademiniuose gebėjimuose
- Motoriniame planavime ir atlikime
- Agresyvaus elgesio sumažėjime
- Stereotipinio elgesio, echolalijų sumažėjime
- Jutiminio dirglumo sumažėjimas
- Išrankumo maistui mažėjime
NEUROSENSOMOTORIKA – tai kūno pojūčių visuma, pagrįsta trijų esminių žmogaus somatosensorinių sistemų – vestibulinės, propriorecepcijos ir lytėjimo informacija, kuomet centrinė nervų sistema geba gauti, apdoroti ir atsakyti į informaciją apie sensorinius dirgiklius. Neurosensomotorikos teorijos autorės bei sutrikimų vertinimo kūrėjos Lietuvoje yra prof. dr. Brigita Kreivinienė ir prof. dr. Daiva Mockevičienė.
Konsultacijos metu:
Turėsite galimybę aptarti kasdienius iškylančius iššūkius dėl neurosensomotorikos problemų.
Aptarsite įveikos strategijas.
Aptarsite sensorinės dietos taikymo metodus.
Galėsite aptarti individualizuoto namų pritaikomumo Jūsų vaikui klausimus.
Turėsite galimybę gauti rekomendacijas raštu.
******************************
Mama Jolanta pasakoja: „Mano penkerių metų vaikas turi autizmo spektro sutrikimą. Mes turėjome labai daug problemų dėl jo sensorinių poreikių: jis labai sunkiai susikaupė, dėvėjo tik tuos pačius rūbus, itin sunku būdavo parduotuvėse, nes dažnai jį suerzindavo įvairūs dirgikliai, valgiui itin išrankus. Namuose turėjome labai daug skirtingų sensorinių priemonių, kurias kompensuoja valstybė, taip pat dalį buvome nusipirkę patys. Tačiau pritaikius sensorinę dietą ir struktūrą ženkliai pakito jo jautrumas, supratau į kuriuos dirgiklius reaguoja labiausiai ir ko vengti, kaip padėti mano vaikui. Dabar jo elgesys ne tik labiau man suprantamas, tačiau ir ženkliai mažiau pykčio priepuolių, geresnis dėmesio susikaupimas ties užduotėlėmis. Dabar supratau, kad ne sensorinių priemonių gausa, o tikslingų priemonių ir metodų suderinamumas yra svarbiausias“.
