PRISILIETIMO BAIMĖ: KAI KASDIENIAI PRISILIETIMAI TAMPA IŠŠŪKIU

Lietimo pojūtis yra pirmasis, kuris išvysto mamos įsčiose. Tai įvyksta maždaug aštuntą nėštumo savaitę ir nuo tada vaisius ima pažinti pasaulį per prisilietimus. Na, o jutimus gauname per didžiausią žmogaus organą – odą, kuri yra mūsų “išorinis smegenų organas”, turintis daugiau nei penkis milijonus jutimo receptorių.

__________________________________________________________________

Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienį 9:00 val. Youtube kanale Neurosensomotorika bus pristatomas vis naujas „SOS! Sensorikos sutrikimai!” filmų ciklo kūrinys, kuriame specialistai dalinsis savo žiniomis ir įžvalgomis apie sensorikos sunkumus.

Šį ketvirtadienį, rugpjūčio 7 d. kviečiame žiūrėti antrą filmo dalį apie Taktilikos sutrikimus čia:  https://www.youtube.com/watch?v=DN_Puo6TzpM

Saugumo jausmo formavimas

Taktilinė arba švelniųjų jutimų sistema yra atsakinga ne vien už jutimus, tačiau ir už saugumo jausmo formavimą. Jau nuo naujagimysės poreikis būti liečiamam yra itin didelis – per fizinį kontaktą – apkabinimus, glostymus, malonias hiegienos procedūras naujagimis gauna labai daug svarbios informacijos iš aplinkos ir vysto savo saugų prieraišumą. Daug mokslinių tyrimų rodo, kad nesukūrus tokio saugaus ryšio vaikystėje, ateityje vaikai gali dažniau susidurti su emociniais ir socialiniais sunkumais.

Taktiliniai sutrikimai

Taktilinė sistema ne visuomet veikia taip, kaip mes norėtume, kartais kasdieniai prisilietimai tampa dideliu iššūkiu. Dėl neurologinių ypatumų, žmogui gali pasireikšti:

• Taktilinis hiperjautrumas – tuomet ne mažiausi prisilietimai sukelia nemalonumą, skausmą, diskomfortą.
• Taktilinis hipojautrumas – tuomet kaip tik jutimai yra nusilpę ir žmogui būna sunku pajausti prisilietimą, temperatūrą, jis gali susižaloti.

Taktilinis hiperjautrumas

Taktilinis hiperjautrumas pasireiškia tuomet, kai matomas žmogaus gynybinis elgesys į bet kokius švelnesnius prisilietimus. Žmogui švelnus prisilietimas, kontaktas gali sukelti diskomfortą, pyktį ar net paniką. Tai vyksta dėl neurologinės priežasties – yra stebima, kad žmogaus smegenų zonose, kurios atsakingos už jutimų informacijos priėmimą ir apdorojimą yra itin daug neurologinių jungčių. Taktilinio hiperjautrumo požymiai:

-Vengia apkabinimų, glostymo, bučinių;

-Netoleruoja tam tikrų rūbų ir faktūrų: erzina etikėtės, siūlės, per tampri, nenatūralaus pluošto medžiaga;

-Jautriai reaguoja į vadinamus “mini” kontaktus – kai kas netyčia paliečia ranką ar pan.

-Labai greitai pavargsta minioje, kai daug žmonių, gali susierzinti;

-Labai sudėtinga nusiprausti po dušu ar atlikti kitas higienos procedūras, kur daug lytėjimo.

Taktilinis hipojautrumas

Taktilikos sistema gali veikti ir atvirkščiai – kuomet žmogus labai prastai jaučia prisilietimus. Dėl šios priežasties jis nuolat ieško stipresnių dirgiklių. Dažniausi požymiai:

-Nuolat liečia daiktus, kitus žmones, gali trinti daiktus tarp pirštų, juos daužyti;

-Mėgsta stiprius kūno pojūčius – apkabinimus, gali spaustis visu kūnu;

-Nepastebi kai susžaloja ar nusbrozdina – mažai reaguoja į skausmą;

-Aukštas aktyvumo lygis – nuolat juda, liečia, spaudžia – kitaip negali susikaupti;

-Nesupranta asmeninės erdvė ribų – dažnai ją peržengia – stovi per arti.

Hipojautrumas ir Hiperjautrumas viename

Tas pats žmogus gali turėti hipojautrumą ir hiperjautrumą viename, t.y., tam tikros zonos itin jautrios ir neįmanoma jų paliesti, o tam tikros zonos – visai nejautrios ir žmogus siekia lietimų tomis vietomis. Gana dažnai pasitaiko, kad pvz., galvos zona aukščiau pačių yra neliečiama, t.y., pasireiškia hiperjautrumas, o rankos ar pirštai stokoja jutimų. Dėl šios priežasties lietimai nuolat inicijuojami.

Pagalbos konstravimui yra svarbus ne tik sensorinių poreikių matymas, nustatymas, tačiau ir tinkamos sensorinės dietos skyrimas, kai ribojami perdėti jutimai, t.y., parenkama sensorinė deprivacija ir kai aktyvinami tie jutimai, kurie tenkina žmogaus sensorinį alkį.

Filmų ciklai yra parengti įgyvendinant VšĮ Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centro projektą „Sensoriniai poreikiai: priimk, suprask, atsakyk“ (projekto Nr. K5-V-LS-021), finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis, administruojamą VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“. Filmuose išreikštos mintys – autorių nuomonė ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar EACEA poziciją. Nei ES, nei EACEA nėra atsakingos už šį turinį.

Dėl konsultacijų kreiptis el. paštu: info@neurosensomotorika.lt