Vestibulinės sensorinės sistemos jautrumas gali įtakoti vaikų emocinį jautrumą, jų savivertė gali būti mažesnė, stebimas itin didelis prieraišumas prie mamos. Dar ankstyvoje vaikystėje galime pastebėti, kad nepažįstamoje aplinkoje mažylis nesiekia tyrinėti aplinkos, o mieliau sėdi įsipatoginęs mamytei ant kelių.
Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienį 9:00 val. Youtube kanale Neurosensomotorika bus pristatomas vis naujas „SOS! Sensorikos sutrikimai!” filmų ciklo kūrinys, kuriame specialistai dalinsis savo žiniomis ir įžvalgomis apie sensorikos sunkumus.
Vienas iš puikių pagalbos metodų – prof. dr. Brigitos Kreivinienės sukurtos „Sensorinės dietos kortelės”, kurios subendrina pasaulinę patirtį ir žinias, todėl tėvams ir specialistams yra paprasta parinkti sensorinės dietos principus.
Įvadinį sensorikos sutrikimų filmą galite pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=wgrwgcI_yE0
Apie vestibulinės sistemos sutrikimus pirmąją dalį galite stebėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=-tck4frJXAY&t=7s
Šį ketvirtadienį 9:00 val. premjera antrosios vestibulinės sensorinės sutrikimų filmo dalies, ji bus pasiekiama čia: https://www.youtube.com/watch?v=CnPUCcweVaQ
Antrasis Vestibulinės sistemos sutrikimų simptomatikos filmų ciklas bus skirtas aptarti vieną iš esminių sensorinių sistemų – vestibulinę sensorinę sistemą bei sutrikimų požymius. Vestibulinei sensorinei sistemai bei sutrikimų atpažinimui yra skirti trys video filmai ir birželio 26 d. bus pristatomas antrasis filmas. Taigi, ką svarbiausia reikia žinoti?
Vestibulinės sistemos sutrikimų simptomatika
Vestibulinės sistemos sutrikimai kaip ir kiti sensorikos sutrikimai yra nematomi, neapčiuopiami. Tačiau jie turi neurosensomotorinį pagrindą. Vestibulinės sistemos sutrikimai dažniausiai paveikia pusiausvyrą, koordinaciją, judėjimo suvokimą bei kūno orientaciją erdvėje. Šie sutrikimai dažnai persipina su kitais sensoriniais ar neurologiniais sutrikimais (pvz., autizmo spektro ar sensorinės integracijos sutrikimais). Taigi, kokie pagrindiniai vestibulinės sistemos sutrikimų simptomai? Išskiriamos penkios sutrikimų grupės.
Judėjimo ir pusiausvyros problemos
- Tai gali būti dažnas klupinėjimas, griuvimas ar „nematymas“ daiktų po kojomis.
- Nenoras šokinėti, suktis ar suptis.
- Sunku važiuoti ir išmokti važiuoti dviračiu ar paspirtuku.
- Vaikui labai sudėtinga eiti tiesia linija.
- Prasta koordinacija greitai pakeitus judesio trajektoriją.
Siekis nuolat judėti, arba atvirkščiai – siekis tik judesio nereikalaujančių veiklų
- Priklausomai nuo to, ar vaikui pasireiškia hiper (aktyvus) ar hipo (slopinantis) vestibulinės sistemos sutrikimas, jis arba yra itin aktyvus arba pasyvus.
- Vaikas nuolat ieško vestibulinės stimuliacijos – sukasi, šokinėja, nori suptis, siekia kuo aukščiau užlipti, gali eiti ant pirštų galų.
- Vaikas vengia judesio – bijo suptis, lipti aukštyn/žemyn, nemėgta elevatorių, bijo aukščio ir greito judesio ar kūno padėties keitimo, sunku plastiškai judėti.
Stebimas sensorinis diskomfortas
- Vaiką gali supykinti važiuojant automobiliu ar laivui siūbuojant.
- Vaikui gali apsvaigti galva po supimosi arba važiavimo automobiliu.
- Renkasi ramias veiklas, nemėgsta ir atsisako staigių judesių ir greitesnio judesio reikalaujančių žaidimų ir veiklų.
Dėmesio sutrikimo simptomai
- Vestibulinės sistemos sutrikimai kartais panašiai atrodo kaip dėmesio sutrikimai. Pvz., vaikui sunku sekti judantį objektą akimis, kopijuoti ant lentos parašytą tekstą.
- Vaikui sunku sutelkti žvilgsnį dėl neurologinio regos ypatumo (matyti gali puikiai).
- Stebima prasta akių-rankų koordinacija: sudėtinga rašyti, mesti kamuolį, pagauti.
Elgesio ir emocijų požymiai
- Nerimavimas dėl: lipimo laiptais, numatomos judesio veiklos, pvz., darželyje būsimos šokių veiklos. Vėliau – aukštas nerimo lygis dėl planuojamos socialinės veiklos, kurioje numatomas judesys arba situacija, kurioje nėra struktūros (pvz., draugų gimtadienis).
- Vaikas jaudinasi ir vengia veiklų, kur reikia fiziškai judėti. Gali išreikšti agresyvų elgesį, jeigu yra verčiamas atlikti judesio veiklą, kuriai priešinasi.
Filmų ciklai yra parengti įgyvendinant VšĮ Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centro projektą „Sensoriniai poreikiai: priimk, suprask, atsakyk“ (projekto Nr. K5-V-LS-021), finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis, administruojamą VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“. Filmuose išreikštos mintys – autorių nuomonė ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar EACEA poziciją. Nei ES, nei EACEA nėra atsakingos už šį turinį.
Dėl konsultacijų kreiptis el. paštu: info@neurosensomotorika.lt
Related posts
Naudinga informacija SUPRASTI POJŪČIUS – SUPRASTI ŽMOGŲ
Naudinga informacija 
