Tėvystės perdegimo projektas: Kas nauja?

Parengė: prof. dr. Brigita Kreivinienė

Šių metų gegužės 24 d. – lapkričio 30 d. VšĮ „Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centras“ kartu su projekto partneriais Klaipėdoje, Kretingoje ir Švėkšnoje vykdo projektą pavadinimu „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“. Projektas jau įsibėgėjo, dalis veiklų įvyko, taigi, šiandien apžvelgsime kaip mums sekėsi.

Tėvystės perdegimo įveika: paskaita ar patyrimai?

Kalbant apie tėvystės perdegimo klausimą ir pagalbą, galima kalbėti apie tai, kad ir šeimų, siekiančių pagalbos, poreikiai yra pasikeitę, sakyčiau „pagreitėję“ – kiekvienoje veikloje turi būti prasmė, kurią išsineša su savimi dalyvis. Po pirmųjų praktinių paskaitų, kuomet buvo organizuojamos intervizijos, terapinis skaitymas – paaiškėjo, kad laiko reikia dar. Patyrimas yra tai, ką gali su savimi išsinešti bei apmąstyti vėliau, o galbūt, tęsti analizę dalyvaujant ir kitose veiklose. Šio projekto metu buvo numatytos tik dvi atviros teorinės-praktinės paskaitos, kuriose supažindiname su tėvystės perdegimu, kas tai yra ir kokie metodai padeda jį įveikti. Kartu siūlome ir visą spektrą meno ir kultūros metodų – nuo meno technikų iki filmų terapijos ar biblioterapijos.

Projektas kaip grupinė terapija

Projekto metu dalyviams buvo dalijami klausimynai, rengdamiesi ateities projektams ir mokymams, siekėme sužinoti kiek lektorius ir pateikiama medžiaga buvo informatyvi, aktuali, kiek pasiekė kiekvieną mūsų dalyvį. Taip pat tyrėme PSO geros savijautos klausimynu kaip žmogus jautėsi prieš ateidamas, kaip po. Tėvystės perdegimo klausimynas parodė, kad daliai tėvų, auginančių vaikus su negalia šio projekto veiklos itin aktualios. Meno terapeutės Justinos Gervytės Cechanovičės giluminiai patyrimai per technikas ir terapiniai aptarimai itin suartino projekto dalyves. Tai – dar vienas iš svarbių netiesioginių projekto pasiekimų. Projekto dalyvės dalijosi, kad šis projektas ne tik suteikė stiprybės, tačiau jos atrado ir bendrystę su panašioje situacijoje esančiomis kitomis moterimis, todėl itin laukia kiekvieno kvietimo prisijungti prie vis naujų projekto veiklų. Tiesa, kol kas projektas gali būti pavadintas „itin moterišku“ dėl to, kad per visą projekto laikotarpį dalyvavo tik keletas tėvų. Tai jokiu būdu nereiškia, kad tėčiams pagalbos reikia mažiau, tačiau projekto dalyvės dalijosi įvairiomis patirtimis ir dažniausia, jog jos itin daug laiko praleidžia su vaiku, kuris turi negalią, o projekto vykdomos pagalbos veiklos yra didžiulis atotrūkis nuo kasdienybės ir tarsi „laikas sau“.

Ką nuveikėme?

Projekto metu buvo didžiulė gausa nemokamų patyrimų grupių Klaipėdoje ir Kretingoje. Kalbėjome ir apie tėvystės perdegimą, vyko intervizijos, meno terapijos grupėms ir šeimoms technikos, terapinis skaitymas, filmų terapijos, terapiniai užsiėmimai savęs pažinimui ir daugelis kitų. Vaikams su negalia siūlėme prisijungti prie meno stovyklėlės, kurioje ne tik lipdėme, piešėme, tačiau kartu ir išbandėme Sherbornė judesio užsiėmimus, nes vaikams su autizmo spektro sutrikimu sudėtinga ilgesnį laiką dalyvauti veiklose, jiems reikia vadinamų „poilsio momentų“, po kurių meno veiklas galėjo tęsti sėkmingai toliau.

Šio projekto metu matome, kad veiklos itin naudingos mūsų tikslinei grupei – tėveliams. Dalis veiklų yra ne tik terapija bet ir saviterapija. Kaip ir terapinis skaitymas – tai veikla, kurią patys tėvai galės tęsti ateityje. Unikalumas slypi tame, kad šie patyrimai leidžia tyrinėti save kaip dvasinę asmenybę, pažvelgti į slapčiausias sielos gelmes. Todėl visi projekto užsiėmimai orientuoti į savęs pažinimą bei dvasinį augimą.

Labai džiaugiamės galėdami ir toliau kviesti tėvelius į terapines veiklas, paskaitas ir patyrimus. Tuo atveju, jeigu į norimus mokymus vietų nėra, drąsiname rašytis į rezervinį sąrašą ir atsisakius kažkuriam iš dalyvių – visuomet siūlome prisijungti prie patyrimų grupės.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį
administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.