„Kai kurie garsai mane verčia susigūžti, ryškios šviesos – užsimerkti. Aš ne visada moku įvardyti, kas man nepatinka. Kartais noriu tiesiog pabėgti, o kartais pasijuntu visai sugniuždytas – noriu atsitraukti nuo visko, susitraukti į save, užsikimšti ausis ir… tiesiog pagaliau rasti ramybę.“
Gegužės 29 d. 14 val. Klaipėdos universiteto Aula Magna konferencijų salėje (H. Manto g. 90) vyks profesorės, sensorinių poreikių ekspertės dr. Brigitos Kreivinienės sukurtos metodinės priemonės – sensorinės dietos kortelės – pristatymas. Renginys simboliškai pavadintas „Mano vaiko pojūčiai: kelionė su meile“. Apie kortelių prasmę ir reikšmę kalbamės su jų autore – negalios specialiste.
Sensoriniai poreikiai ir kelionė su meile – kaip tai susiję?
Lietuvoje kasmet auga apie 15 tūkst. vaikų su negalia bei apie 40 tūkst. vaikų, kuriems reikalinga individuali pagalba. Maždaug 85 proc. iš šių vaikų turi psichikos ar elgesio sutrikimų: autizmo spektro, emocijų, psichologinės raidos, neurozinių, somatoforminių ir kitų psichosocialinių sunkumų. Moksliniai tyrimai rodo, kad didžioji dalis šių vaikų taip pat susiduria su sensoriniais iššūkiais, kurie kelia papildomų rūpesčių tėvams.
Sensorinių poreikių supratimas reikalauja kantrybės, meilės ir gebėjimo „įsijausti“ – suprasti, ką reiškia būti vaiko kailyje. Juk sensoriniai poreikiai – tai ne pasirinkimas, o įgimtas neurologinis procesas.
Ar vaiko su negalia auginimas dažniau lemia tėvystės perdegimą?
Belgijos tėvystės perdegimo institutas tyrimais patvirtina, kad negalia savaime nėra lemiamas veiksnys. Tačiau dideli sensoriniai poreikiai reikalauja daugiau iššūkių. Pavyzdžiui, jei vaikas turi didelį vestibulinės sistemos poreikį, jis nuolat juda, laipioja, supasi – tai gali varginti tėvus fiziškai ir emociškai. Tokiais atvejais itin svarbus ne tik tėvų gebėjimas prisitaikyti, bet ir galimybė laiku gauti pagalbą.
Ką išgirsime pristatyme?
Renginys skirtas visiems, kuriems aktualūs sensoriniai poreikiai – ne tik tėvams, bet ir švietimo bendruomenei. Vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia ugdymo įstaigose, tad šių poreikių atpažinimas ir atliepimas turi tiesioginę įtaką jų galimybėms mokytis, bendrauti, kurti ryšius.
Renginio metu bus aptariami sensoriniai poreikiai – kas jie, kaip juos atpažinti, kaip į juos reaguoti. Taip pat bus pasakojama apie pačių kortelių kūrimo procesą, jų taikymą ir pritaikymą įvairiose veiklose.
Kodėl kortelės vadinamos „dietos“ kortelėmis?
Pavadinimas „sensorinė dieta“ neturi nieko bendra su maistu – tai simbolinis terminas, kviečiantis suvokti sensorinius dirgiklius kaip būtinus mūsų kasdienybės komponentus. Kaip mums reikia maisto, miego ar vandens, taip vaikams būtinas tinkamas sensorinis krūvis. Kortelės padeda organizuoti šį krūvį – jos veikia kaip meniu, leidžiantis parinkti tinkamus užsiėmimus konkretiems poreikiams.
Šios kortelės padeda mažinti nepageidaujamą elgesį, stiprina kalbinę raidą, dėmesio koncentraciją ir emocinį stabilumą. Korteles vesti ir naudoti turėtų suaugusieji, tačiau jas galima integruoti į grupines ar klasės veiklas – be vaikų skirstymo pagal poreikius.
Kviečiame dalyvauti metodinės priemonės „Sensorinės dietos kortelės“ pristatymo renginyje, kuris vyks gegužės 29 d. 14 val. Klaipėdos universiteto Aula Magna konferencijų salėje (H. Manto g. 90). Renginyje išgirsite apie sensorinių poreikių atpažinimą, pagalbos galimybes ir naujai sukurtų kortelių taikymą praktikoje. Dalyvavimas nemokamas, registracija būtina: https://www.ku.lt/lt/renginiai/sensorines-dietos-metodiniu-korteliu-pristatymas-mano-vaiko-pojuciai-kelione-su-meile.
Sensorinės dietos kortelės – tai kelias į vaiko pojūčių pažinimą, kuris kuria artimesnius ryšius ir šeimoje, ir ugdymo bendruomenėje.
Dėl konsultacijų ir kortelių kreiptis el. paštu: info@neurosensomotorika.lt
Metodinė medžiaga – sensorinės dietos pateikčių rinkinys – parengta įgyvendinant VšĮ Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centro projektą „Sensoriniai poreikiai: priimk, suprask, atsakyk“ (projekto Nr. K5-V-LS-021), finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis, administruojamą VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“. Šioje medžiagoje išreikštos mintys – autorių nuomonė ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar EACEA poziciją. Nei ES, nei EACEA nėra atsakingos už šį turinį.
