Švelnūs jutimai sukelia skausmą? Ar tai įmanoma?
Įsivaizduokite, kad kas kartą apsivilkus rūbą, jo siūlės degina Jūsų odą ir jaučiate skausmingą prisilietimą. Arba tai, kad plaukų šukavimas galėtų prilygti skausmingai procedūrai, kurios norisi bet kokia kaina išvengti. Žmogui paprasti prisilietimai yra varginantys ar net keliantys paniką, o kasdienės situacijos – nuo apsirengimo iki buvimo tarp žmonių – ima kelti įtampą. Būtent taip gali jaustis žmogus, turintis taktilinių (arba lietimo) pojūčių sutrikimą.
***********************************
Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienį 9:00 val. Youtube kanale Neurosensomotorika bus pristatomas vis naujas „SOS! Sensorikos sutrikimai!” filmų ciklo kūrinys, kuriame specialistai dalinsis savo žiniomis ir įžvalgomis apie sensorikos sunkumus.
Nuo liepos 31 d. prasideda paskutinių trijų filmų ciklas. Šios savaitės ketvirtadienio premjeroje 9:00 val. – pirmasis filmas apie taktilikos sutrikimus, šią dalį galite stebėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=chL1Vj3uypY
Kas yra lytėjimo sistema arba taktilika?
Taktilika – tai lietimo pojūčių visuma, susijusi su odos receptorių gebėjimu priimti ir perduoti informaciją apie prisilietimus, spaudimą, temperatūrą, vibraciją bei skausmą į smegenis. Ji yra viena iš pagrindinių sensorinės sistemos dalių, padedanti žmogui suvokti savo kūną, aplinką ir saugiai joje funkcionuoti. Beje, tai viena pirmųjų sensorinių sistemų, kurios susiformuoja dar mažyliui esant mamos įsčiose.
Kuo ši sistema svarbi?
Taktilinė sistema kartais vadinama GPRS sistema, nes surenka visus kūno išorės jutimus, šios sistemos funkcijos leidžia mums:
- atpažinti daiktų tekstūrą, formą, temperatūrą;
- reaguoti į malonius ar nemalonius prisilietimus;
- jausti ribas tarp savęs ir aplinkos;
- orientuotis erdvėje ir reguliuoti judesius (ypač kartu su kitomis jutiminėmis sistemomis).
Kaip suprasti, kad žmogus turi taktilikos problemų?
Jei ši sistema neveikia tinkamai, gali pasireikšti taktiliniai sutrikimai, kurie paveikia kasdienį gyvenimą – tiek fizinį komfortą, tiek emocinę savijautą. Paprastai esančias taktilinės sistemos problemas gali rodyti įvairūs požymiai:
- Emociniai – socialiniai: žmogus sudirgęs, nemėgsta daug būti viešose vietose, jį neramina žmonių sangrūdos, jaučia diskomfortą net parduotuvėje, jeigu reikia stovėti eilėje.
- Vengimo: rūbų pasirinkimas gali būti ribotas – mėgsta dėvėti tik tai, ką jau turi seniai ir audinys lietimui toleruotinas, bet priešinasi bet kokioms naujovėms – nepatinka nauji rūbai arba negali dėvėti išskalbtų rūbų (ne toks kvapas ir faktūra), išrankumas maistui (gali pykinti), gali žiaukčioti jei maisto burnoje per daug, arba atvirkščiai – nejausti maisto burnoje ir susigrūsti daug maisto į burną, nejaučia kai aplink lūpas yra išsitepę.
- Savireguliacijos: nesupranta, kad sušilo/sušalo, reikia stebėti ir pasakyti, kad nusirengtų megztinį, nes karšta, arba jį apsirengtų. Gali dėvėti rūbus ne pagal sezoną, maudytis šaltame vandenyje nejaučiant šalčio, gali nejausti karščio ir dėl to nudegti. Gali siekti viską liesti iš eilės, arba pvz., užsiimti itin mėgstamomis veiklomis, kurios socialiai nepriimtinos – liesti visų moterų/merginų ilgus plaukus.
Ką galima daryti?
Taktilikos sutrikimai dažnai yra lydimi neigiamų emocinių reakcijų, baimių, veiklų vengimo. Žmogui, kuris turi jutiminių sutrikimų kyla nerimas ir stresas nežinomoje aplinkoje, ypač jei ten daug žmonių, garsų, prisilietimų. Visi šie dirgikliai labai išbalansuoja, todėl mokykloje galime matyti išsiblaškiusį vaiką, kuris nesukaupia dėmesio, o darbe – nerimaujantį darbuotoją, kuriam irgi sudėtinga susikaupti ir atlikti laiku užduotis. Paprastai tokiems žmonėms labai svarbu parinkti tinkamą aplinką – ji turi ne per mažai ir ne per daug stimuliuoti. Pagalbos dažnai reikia ir įveikiant kasdienius sunkumus rutinoje – maisto racionas gali būti menkas, sunku jį praplėsti, rūbų pasirinkimas ribotas, sunkumai kerpant plaukus.
Esant taktilikos sutrikimams yra būtina konstruoti pagalbą:
- Sensorinės dietos taikymas ir tinkamos sensorinės aplinkos parengimas, kad žmogus jaustų kuo mažiau diskomforto.
- Pasunkintų priemonių taikymas.
- Kompresinės propriocepciją stimuliuojančios malonios veiklos.
- Rutina ir lankstumo mokymas.
- Sumažinti netikėtus prisilietimus – įspėti prieš paliečiant bei planuoti giluminius prisilietimus: masažus, gilumines kompresijas rutinoje.
- Leisti rinktis neerzinančias tekstūras (maisto), faktūras (rūbų).
Filmų ciklai yra parengti įgyvendinant VšĮ Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centro projektą „Sensoriniai poreikiai: priimk, suprask, atsakyk“ (projekto Nr. K5-V-LS-021), finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis, administruojamą VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“. Filmuose išreikštos mintys – autorių nuomonė ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar EACEA poziciją. Nei ES, nei EACEA nėra atsakingos už šį turinį.
Dėl konsultacijų kreiptis el. paštu: info@neurosensomotorika.lt
